Apie mus

TAURAKIEMIO SENIŪNIJOS ISTORIJA

 

Taurakiemio seniūnija

Seniūnija įsikūrusi pietvakariniame Dubravos miško pakraštyje, kairiajame Nemuno krante, apie 3 km į šiaurę nuo Darsūniškio. Iki rajono centro – 28 km.
Seniūniją supa Dubravos miškas, Kauno marių pakrančių miškai, Viršužiglio ir Arlaviškių miško parkai, Arlaviškių botaninis draustinis, Užupių miškas. Bendras miškų plotas – 2701 ha.
Seniūnijoje yra Kadagių slėnis. Tokio Lietuvoje daugiau niekur nėra. Jis svarbiausias Arlaviškių botaninio draustinio akcentas. 2013 metais Kadagių slėnis pripažintas geriausia Lietuvos turizmo traukos vietove.

 

Kadagių alėja
Seniūnijos teritoriją kerta valstybinės reikšmės keliai:
  1. krašto kelias: Kaunas – Prienai;
  2. rajoniniai: Kaunas – Arlaviškės; Kaunas – Margininkai – Piliuona.
Seniūniją sudaro 12 kaimų: Arlaviškių, Dobilijos, Guogų, Leonavo, Margininkų, Piliuonos, Sietyno, Taurakiemio, Tursono, Užupių, Vyčiaus ir Viršužiglio.
Seniūnijos centras – Piliuona (apie 770 gyventojų), istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1586 m. (Darsūniškio inventoriuje), turėjo 20 valakų žemės, 1744 m. priklausė Darsūniškio parapijai. Ties Piliuona 1812 m. Napoleono armijos dalys kėlėsi per Nemuną. Kairiajame Nemuno krante Guogų kaimo lauke yra Guogų – Piliuonos piliakalnis. Piliakalnio likučiai tyrinėti 1955 – 1956 metais. Surasta brūkšniuotosios keramikos liekanų ir III – IV a. geležinis lenktas peiliukas. Radiniai siekia III – XIII a. Spėliota, jog čia yra buvę Pilėnai, kur 1336 m. kunigaikštis Margiris didvyriškai kovojęs su kryžiuočiais ir jų talkininkais. Tačiau kasinėjimų metu tai nepatvirtinta. (O. Navickaitė Guogų – Piliuonos piliakalnis, Lietuvos Mokslų Akademijos Darbai, serija A. 1 (6) 1959, 89 – 100).
Taurakiemio kultūros centro direktorės Laimutės Vyliaudienės iniciatyva 1997 metais įkurta  tautodailės studija „Piliuona“. Jos vadovė Regina Juodžbalienė jau 23 metai vadovauja šiai studijai, kuri Lietuvoje yra unikalus reiškinys, savo sudėtyje jungiantis net 20 tapytojų. Taurakiemio laisvalaikio salės tautodailės studija „Piliuona“ ne tik savo pavadinimu garsina seniūniją, bet ir paveiksluose fiksuoja gimtų vietų vaizdus.

 

PILIUONOS HERBAS
 

 
 
 
 
Piliuonos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. vasario 20 d. dekretu. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Piliuonos herbe įamžintas unikalus, netoli Piliuonos esantis, Kadagių slėnis. Žalias kadagys su mėlynomis uogomis vaizduojamas sidabriniame lauke simbolizuoja vandenį. Tokiu būdu pabrėžiama vietovės lokalizacija prie didelių vandens telkinių – ilgiausios Lietuvos upės Nemuno ir Kauno Marių.

Taurakiemio seniūnija užima 7500 ha plotą. 2021 metų pradžioje gyveno apie 2,0 tūkst. gyventojų.
Seniūnijoje neblogos sąlygos žemės ūkiui plėtoti: virš 120 ūkininkų. Stambiausias ūkininkas Audrius Banionis.
 
Taurakiemio seniūnijos teritorijoje įvairia veikla užsiima apie 10 įmonių. Gyventojai dirba medienos apdirbimo, maisto, paslaugų teikimo, švietimo ir kultūros srityse.
 
Seniūnijoje yra Piliuonos gimnazija su Viršužiglio darželio grupe, Piliuonos biblioteka, Samylų kultūros centro Taurakiemio laisvalaikio salė.
 
Seniūnijoje yra medicinos įstaiga: Piliuonos ambulatorija.
 
Seniūnijos teritorijoje veikia keturios visuomeninės organizacijos: Margininkų bendruomenės, Taurakiemio bendruomenės centras, bendruomenė „Dobilija“ ir Piliuonos bendruomenės asociacija.
 
Yra dvi bažnyčios: Margininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčia ir Viršužiglio Šv. Onos bažnyčia. Taip pat yra Piliuonos koplyčia.
 
Veikia dvejos kapinės: Margininkų ir Viršužiglio.
 
Seniūnijos problemos – augantis nedarbas, mažai žmonių turinčių savo privatų verslą arba įmones.